Nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo rėmimo programa siekia remti stiprios ir dinamiškos pilietinės visuomenės vystymąsi Baltijos jūros regione bei plėsti NVO pajėgumus Baltijos šalyse, dalinantis patirtimi ir žiniomis su Šiaurės šalių partneriais.
Pagal šią programą NVO (nevyriausybinės organizacijos) suprantamos kaip nesiekiančios pelno pilietinės organizacijos, kurių nekontroliuoja (ir nėra jų steigėjos) nei valstybės įstaigos, nei privačios verslo įmonės; jų struktūra yra atvira ir organizuota pagal demokratijos principus.
Baltijos ir Šiaurės šalių nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo rėmimo programai teikiamuose projektuose turi dalyvauti partneriai iš 3 ar daugiau šalių iš Šiaurės–Baltijos šalių regiono (įskaitant ir paraišką teikiančios organizacijos šalį), iš kurių bent vienas partneris yra iš Šiaurės šalių ir bent vienas partneris iš Estijos, Latvijos ar Lietuvos. Palankiai bus vertinamos paraiškos, kuriose nurodyti daugiau nei trys partneriai.
Projekte turi būti numatytas Baltijos valstybių NVO institucinių gebėjimų stiprinimas, dalijimasis patirtimi ir žiniomis su Šiaurės šalių partneriais, rezultatų viešinimas visuomenėje, aktyviai įtraukiant žiniasklaidos priemones.
Planuojant projektinę veiklą, būtina atsižvelgti, kad projektas padėtų stiprinti lyčių lygybę, numatant abiejų lyčių dalyvavimą įgyvendinant projektą, dalijantis atsakomybe ir pan. Projektuose turi atsispindėti vaikų ir jaunimo interesai ir požiūriai. Be to, projektai turėtų sietis su JT Darbotvarke iki 2030 m. bei prisidėti prie Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.
Projekto teikėjas turi aiškiai apibūdinti projekto tikslus ir kaip planuoja juos įgyvendinti. Tikslai turi sutapti su tais, kurie nurodyti Šiaurės ministrų tarybos bendradarbiavimo su Estija, Latvija ir Lietuva gairėse.
Finansinė parama yra teikiama bendrų naujų iniciatyvų, kurios gyvuos net ir pasibaigus projektui, įgyvendinimui.
Projektui skirtomis lėšomis negalima finansuoti organizacijos kasdieninės veiklos ar administracinių išlaidų, nesusijusių su projektu, taip pat negalima finansuoti kitų organizacijų projektų. Šiais pinigais negalima finansuoti infrastruktūrinių projektų, t.y. įsigyti informacinių technologijų įrangos ar padengti statybos, patalpų įsigijimo išlaidų.
Paraiškos teikėjai turi aiškiai nurodyti projekto trukmę, taip pat paaiškinti, ar vyko bendradarbiavimas tarp partnerių organizacijų ir ar planuojamas tolimesnis bendradarbiavimas (ilgiau nei vienerius metus). Nors Šiaurės ministrų taryba finansuoja projektus, kurie trunka vienerius metus, tačiau palankaus sprendimo priėmimui įtakos turi pateikti argumentai, kad teikiamas bendras projektas yra ilgalaikio bendradarbiavimo įrodymas
Veiklos sritys, kurioms teikiama pirmenybė
- Sėkmingi projektai turėtų atspindėti Šiaurės šalių vizijos – Vision 2030 – strateginius prioritetus:
- Žalias regionas – skatinti žaliąją regiono transformaciją, siekiant CO2 neutralumo bei tvarios žiedinės ekonomikos
- Konkurencingas regionas – siekti žaliosios ekonomikos augimo, paremto žiniomis, inovacijomis, mobilumu ir skaitmenine integracija
- Socialiai darnus regionas – siekti integracijos ir lygybės Šiaurės šalyse, kurias visas sieja bendros vertybės ir stiprūs kultūriniai ryšiai
Be Šiaurės šalių vizijos, 2024 m. kvietimas teikė pirmenybę projektams, skirtiems stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių visuomenių ATSPARUMĄ:
- parama NVO, dirbančioms civilinės saugos/gynybos, visuomenės saugumo ir krizių valdymo įgūdžių stiprinimo srityje
- parama NVO, siekiančioms gerinti vaikų ir jaunimo* (ypač iš socialiai pažeidžiamų grupių) sveikatą ir gerovę per įtrauktį ir sportą bei sveiko ir tvaraus gyvenimo būdo propogavimą
- parama NVO, dirbančioms su Ukrainos pabėgėlių integracijos iniciatyvomis. Pagrindinė tikslinė grupė – vaikai ir jaunimas
- parama NVO, dirbančioms su tautinių mažumų integracijos ir švietimo iniciatyvomis. Pagrindinė tikslinė grupė – vaikai ir jaunimas
*Vaikai – iki 18 m., jaunimas– iki 29 m.
Galutinį sprendimą dėl rėmimo lemia bendra paraiškos kokybė, todėl projektai, net jei jie ir numato veiklą ne iš prioritetinių sričių, taip pat gali būti priimti svarstymui.
Finansavimas
Mažiausia paramos suma yra 10 000 EUR, o didžiausia – 20 000 EUR. Kai kuriais atvejais, kai gali būti pagrįstas didesnis paramos poreikis, maksimali paramos suma projektui gali siekti iki 25 000 EUR.
Dalinio finansavimo (ko-finansavimo) nurodymas turi įtakos atrenkant remtinus projektus. Dalinis finansavimas gali būti tik piniginėmis lėšomis, kurias įneša arba pats pareiškėjas, arba jos patenka iš kitų šaltinių: organizacijos, partnerio, donorų, valdžios institucijų. Šios lėšos yra naudojamos projekto veikloms finansuoti projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Indėlis natūra, pvz. organizacijos patalpų ar biuro įrangos naudojimas, darbuotojų darbo laikas, nėra dalinis finansavimas.
Gavus pranešimą apie teikiamą paramą projektui, po sutarties pasirašymo, išmokama 85% paramos, likusi suma – po patvirtintos ataskaitos.
Paraiškos teikimas
Svarbu! Būtina atidžiai perskaityti paramos gavimo gaires (grant guidelines), instrukcijas (instructions) bei pagalbą (help), ypač tiems, kurie teikia paraišką pirmą kartą.
Kartu su paraiška prašome prisegti šiuos nuskenuotus dokumentus:
- Detali projekto sąmata
- Projekto veiklų grafikas
- Sutikimas(-ai) iš partnerio(-ų) dalyvauti projekte, aprašant jų vaidmenį ir indėlį
- Apie projektų svarstymo rezultatus pranešama ne vėliau kaip per 6 savaites nuo paraiškų teikimo termino. Parama projektui turi būti panaudota per 12 mėnesių nuo pranešimo apie gaunamą paramą.
- Daugiau informacijos apie programą rasite paraiškų teikimo portale https://www.ncmgrants.org/
- Paremtų projektų sąrašas
Atsiskaitymas
Veiklos bei finansinė ataskaitos anglų kalba per 30 dienų nuo projekto pabaigos pateikiamos programos tinklapyje pagal numatytą formą kartu su nuskanuotų finansinių dokumentų kopijomis.
Šiaurės ministrų tarybos biuro informacija
Atsiliepimai