Prieš tūkstančius metų besitraukiantis ledynas Kelmės krašte paliko savo pėdsakus – gilius upių slėnius, ežerus, žvyro kalvas. Tytuvėnų apylinkėse lankytojus traukia Akmenų rūžos takas, ledynų tirpsmo vandens suformuoti Bridvaišio, Giliaus, Apušio ir Gauštvinio ežerai. Palyginti neseniai Pakražančio seniūnijoje, Vileikių kaime, buvo rastas didžiulis riedulys – Kriaučiaus akmuo. Tai trečias pagal dydį riedulys Lietuvoje.
Akmuo Kelmėje ilgus amžius buvo naudojamas vien praktiniais tikslais: gatvėms grįsti, užtvankų, malūnų statybai, pastatų pamatams. Mūro statiniuose akmuo buvo įkomponuojamas į sienas – taip šiek tiek sutaupydavo brangių plytų. Kapinėse buvo statomi akmeniniai paminklai.
Akmentašystės tradicija Kelmėje prigijo Juozo Liaudanskio (1904–1989) dėka. J. Liaudanskis – vienas populiariausių ir žymiausių lietuvių liaudies akmens skulptūros kūrėjų. Menininko skulptūros pasižymi simetrija, statiškumu, monumentalumu, santūria plastika, kruopščiai iškaltu šriftu bei natūralios akmens faktūros išryškinimu.
Nuo 2004 m. metų tęsiama J. Liaudanskio tradicija puošti Kelmės miestą skulptūromis – kas antrus metus vyksta akmentašių simpoziumai, kurių metu sukurti darbai lieka Kelmėje ir puošia miesto viešąsias erdves. 2016 m. atidarytai Kelmės kultūros centro dailės galerijai suteiktas J. Liaudanskio vardas.
„Eksponatus rankomis liesti“ maršrute Kelmėje galima pamatyti istorinę ir meninę reikšmę turinčius kūrinius.
Maršrutui informaciją parengė Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka, įgyvendindama projektą „Eksponatus rankomis liesti!“. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.
Antkapinis paminklas Vladui Putvinskiui-Pūtviui Kelmės miesto kapinėse
Kelmės miesto kapinės, Kelmė, Salomėjos Nėries g.
Kelmės miesto kapinėse yra palaidotas Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Putvinskis-Pūtvis, gimęs 1873-ais, miręs 1929-ais metais. Apie antkapio paminklo atsiradimo istoriją 2008-ais metais yra papasakojusi Julija Daniliauskienė, Vlado Putvinskio vaikaitė: „Mano senelis Vladas Putvinskis buvo pasakęs, kad jam mirus ant kapo paminklo nestatytų, tik antkapis būtų šaulių ženklo formos. Sakė, kas norės, ir taip mano kapą susiras.“ Žmona Emilija laikėsi šio prašymo. Kapas buvo aptvertas bei apsodintas liepaitėmis. Žmonai atsidūrus tremtyje ir ten žuvus, Vlado Putvinskio atminimu ėmė rūpintis Lietuvoje gyvenanti jo sesuo Marija Žmuidzinavičienė, dailininko Antano Žmuidzinavičiaus žmona. Ji norėjo tvirtesnio brolio atminimo, nes sovietmečiu tokio asmens kapas galėjo dingti be pėdsakų. Buvo pastatytas paminklas „nuo sesers“, tiesa, jau po pačios sesers mirties, 1959-ųjų pavasarį, ir praėjus trisdešimčiai metų po brolio mirties.
Paminklas Broniui Laucevičiui-Vargšui Kelmės mieste
Kelmė, Broniaus Laucevičiaus g. 35A
Šalia Kražantės upės tvenkinio, netoli vandens malūno, Broniaus Laucevičiaus gatvėje, stovi monumentalus beveik keturių metrų aukščio akmentašio Juozo Liaudanskio kūrinys, skirtas iš Kelmės kilusiam rašytojui Broniui Laucevičiui-Vargšui. Paminklas buvo atidengtas 1988-ais metais. Skulptoriaus sūnus Romas Liaudanskis pasakojo, kaip jo tėvas, jau būdamas aštuoniasdešimties metų ir sirgdamas cukriniu diabetu, keldavosi šeštą valandą ryto ir po dvylika valandų tašydavo ant Kražantės kranto melioratorių atvilktą akmenį, kol pavyko sukurti Broniaus Laucevičiaus-Vargšo veidą. Liudininkai pamena, kad chuliganai buvo nudaužę skulptūrai nosį, bet Juozas Liaudanskis nepasidavė: pagilino veido bruožus ir atitaisė chuliganų padarytą žalą. Akmentašys svajojo dar tobulinti, labiau nušlifuoti paminklą, tačiau nespėjęs visiškai užbaigti savo darbo, mirė.
3. Akmeninio antkapio dalis buvusiose Kelmės evangelikų reformatų kapinėse
Kelmės evangelikų reformatų ir I-ojo pasaulinio karo vokiečių bei rusų karių kapinės, Kelmė, Kaštonų gatvė
Buvusios Kelmės evangelikų reformatų kapinės Liudo Giros ir Kaštonų gatvės sankirtoje mena skaudžią istoriją. XVII-ame amžiuje įrengtose kapinėse palaidota daug kelmiškių. I-ojo pasaulinio karo metais jose buvo laidojami žuvę Vokietijos ir Rusijos kariuomenių kariai. XX-o amžiaus 7-ame dešimtmetyje kapines sunaikino vietinė sovietinė valdžia, jose buvusius antkapius nustumdama nuo stataus šlaito į Kražantės upę. 2019-ais metais vykdant pėsčiųjų tilto rekonstrukcijos darbus, buvo atkastas vieno paminklo fragmentas ir sugrąžintas į buvusių kapinių vietą. Neaišku, kokio tai paminklo dalis, kada jis buvo pagamintas, bet jo forma, rausvo granito apdirbimas rodo akmentašių meistriškumą.
4. skulptūra „Litas“
Kelmė, Birutės g. 4
Nacionalinės Lietuvos valiutos lito jau kuris laikas nebėra, bet paminklas jam liko. 2006 m. jį nutašė akmentašių simpoziumo dalyvis Dalius Martinaitis. Pilkame granito kūrinyje pavaizduota ranka, laikanti 1 lito vertės monetą. Skulptūra pastatyta Birutės gatvėje, šalia pastato, kuriame buvo „Swedbank“ banko Kelmės skyrius. Lietuvoje turime paminklų, skirtų litui, bet Kelmėje esanti skulptūra gana preciziškai vaizduoja 1 lito nominalo monetą. Tai originalus paminklas šiuolaikinei Lietuvos istorijai.
5. Skulptūra „Lygiosios trunka akimirką“
Kelmė, Raseinių g. 1
Skulptorius Kazys Bimba sukūrė akmens skulptūrą, skirtą iš Kelmės kilusiam rašytojui Icchokui Merui pagerbti. Buvo pasirinkta I. Mero knyga „Lygiosios trunka akimirką“, kviečianti prisiminti tragišką gausios Kelmės žydų bendruomenės likimą. Skulptūroje pavaizduota šachmatų lenta tarytum atpasakoja genialaus romano siužetą – Vilniaus gete velnišku tapęs žaidimas sukūrė nepakeliamą įtampą: jei laimės komendantas – žus geto vaikai, o Izaokas liks gyvas; jei laimės jaunuolis, jis pats žus, bet vaikai bus išgelbėti. Vienintelė, beveik neįmanoma išeitis – lygiosios. Paminklas pastatytas Icchoko Mero aikštėje Kelmėje 2010 metais.
.png)
Atsiliepimai