ŠV. JOKŪBO KELIAS
Šv. Jokūbas
Zebediejaus sūnus Jokūbas (lot. Jacobus, isp. Santiago, angl. James, pranc. Jaques) ir jo brolis Jonas buvo Galilėjos ežero žvejai, kai vieną dieną prie tinklų juos sutiko Jėzus ir pašaukė abu tapti žmonių žvejais. Naujajame testamente pasakojama, kad Jokūbas buvo ketvirtasis Jėzaus pašauktas mokinys (Mt. 4:21). Jokūbas tik keletą kartų minimas šv. Rašte. Abu broliai buvo karšto būdo ir jiems prilipo Boanerges, griausmo sūnų pravardė (Morkus 10:37).
Prieš nukryžiavimą Jėzus padalijo pasaulį apaštalams, skatindamas juos kaip galima plačiau pasaulyje skleisti tiesą. Jokūbui atiteko Iberijos pusiasalis. 44 m. po Kr. Erodo Agripos įsakymu Jokūbas buvo nužudytas, tapdamas pirmuoju apaštalu kankiniu (Apd. 12:2). Tai vienintelė apaštalo kankinystė, minima Evangelijose. Apie 750 metų Jokūbo palaikai gulėjo žemėje ir niekas nebežinojo tos vietos, kur jie buvo palaidoti.
Apie 813 m. vienuolis atsiskyrėlis Pelajo išgirdo muziką ir virš mažos olos miške ant Libredon kalno, esančio apie 17 km nuo Iria Flavia uosto, vyskupo Teodomiro buveinės, pamatė šviesas. Toje vietoje jis ėmė kasti žemę ir rado palaikus ir pergamentą. Pelajo pasikvietė vyskupą į tą vietą ir šis patvirtino, kad kaulai yra apaštalo Jokūbo ir dviejų jo mokinių — Atanasio ir Teodoro. Netrukus į tą vietą pradėjo traukti piligrimai.
IX a. didžiąją dalį Iberijos pusiasalio valdė musulmonai. Apie 834 m. Clavijo mūšyje, kuriame susidūrė Leono karaliaus Ramiro vedama kariuomenė su Abdurrachmano kariuomene, netoli dabartinio Logrono miesto pasirodė Jokūbas ant balto žirgo ir vedė krikščionis į mūšį prieš musulmonus. Ispanijos apaštalas Santiago Peregrino tapo Santiago Matamoros (maurų žudytojas) ir kovos prieš musulmonus ir apskritai krikščioniškos kovos simboliu. Šimtmečius šūkis „Santiago“ buvo Ispanijos karių ir konkistadorų kovos šūkis.
Kelio pradžia
Šv. Jokūbo kelias (isp. Camino de Santiago) – katalikų piligriminis kelias į Kompostelos Santjago katedrą Ispanijoje kur, manoma, yra palaidotas Apaštalas Jokūbas. Šis kelias žinomas nuo viduramžių, jam jau virš 1000 metų.
Kelias nėra apibrėžtas, juo laikomas visas piligrimo maršutas į katedrą. Tradicinis maršrutas iš Prancūzijos į Santjagą eina „prancūzų keliu“ (Camino Francés) nuo Pirėnų kalnų per Pamploną ir Leoną.
Kai 1987-aisiais Europos Taryba (angl. Council of Europe) paskelbė Santiago de Compostela deklaraciją, pasauliui dar kartą buvo paskleista žinia, kad Europa nėra vien politinis ir ekonominis projektas. Europos bendrabūvis grįstas vertybėmis, jos bendrystė remiasi į krikščioniškąsias Europos šaknis.
Prie Deklaracijos pridėtame žemėlapyje buvo pažymėta Lietuva, tuo metu dar SSRS okupuota, per kurią nužymėtos dvi Šv. Jokūbo kelio atšakos, kurios ir tapo pagrindu kuriant dabar jau sertifikuotus Šv. Jokūbo kelius Lietuvoje.
1993 m. Šv. Jokūbo kelias įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. 1998 m. įtrauktos ir Prancūzijos kelių atkarpos.
ŠV. JOKŪBO KELIAS LIETUVOJE
1987 m. spalio 23 d. Europos Taryba (Council of Europe), kuri yra Strasbūre, paskelbė Santiago de Compostela deklaraciją, paskelbdama Šv. Jokūbo kelią ir jo atšakas visoje Europoje pirmuoju Europos kultūros keliu. Pagrindinė žinia – ta, kad Europa nėra vien politinis ir ekonominis projektas, o visų pirma ir visų svarbiausia – vertybėmis grįsta sąjunga, bendrystė, besiremianti į krikščioniškąsias Europos šaknis. Prie Deklaracijos pridėtame žemėlapyje yra ir Lietuva, per kurią nužymėtos dvi Šv. Jokūbo kelio atšakos.
2009 m. Europos Parlamento narė dr. Laima Liucija Andrikienė įsijungė į Šv. Jokūbo kelio draugų parlamentarų grupę Europos Parlamente. Paskatinta kolegų europarlamentarų iš kitų šalių, 2012 m. Lietuvoje Laima Andrikienė pradėjo propaguoti Camino de Santiago – Šv. Jokūbo kelią, kuris veda į Santiago de Compostela katedrą. Pastaroji pastatyta toje vietoje, kur buvo rastas palaidotas Šv. apaštalas Jokūbas. Piligrimai traukia į Santiago de Compostelą nuo ankstyvųjų viduramžių iki šių dienų.
2012 m. vasarą buvo išleista knyga „Šv. Jokūbo kelio šviesa / The Light of St James Way", lietuvių ir anglų kalbomis, 172 puslapių apimties, iliustruota Šv. Jokūbo bažnyčių fotografijomis. Knygos sudarytoja – dr. Laima Andrikienė, redaktorė – Valentina Čeplevičiūtė, nuotraukų autorius – Valdas Kilpys, žemėlapių autoriai – Birutė Nenortaitė ir Artūras Šiuipys. Ši knyga, kuri nuo 2012 iki 2014 m. sulaukė dar dviejų papildomų leidimų buvo platinama Lietuvoje ir užsienyje.
Tada dr. Laima Andrikienė pradėjo „tiesti" ir Šv. Jokūbo kelius Lietuvoje. Viso didelio projekto globėju tapo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Lietuvos vyskupų konferencija (LVK) plenarinėje sesijoje buvo priimtas sprendimas remti šį projektą ir skleisti apie jį informaciją.
Lietuvoje yra keturi tarptautiniai Šv. Jokūbo keliai
Šv. Jokūbo Žemaitijos/Karaliaučiaus kelias. Kelio ilgis: 269 km. Kelio stotys : Ezere (Latvija) > Mažeikiai > Seda > Telšiai > Plungė > Kretinga > Klaipėda > Švėkšna > Šilutė > Pagėgiai > Sovetskas (Rusijos Federacija).
Šv. Jokūbo Šiaulių kelias. Kelio ilgis: 403 km. Stotys: Augstkalnė (Latvija) > Žagarė > Joniškis > Kryžių kalnas > Šiauliai > Kurtuvėnai > Palendriai > Šiluva > Raseiniai > Skirsnemunė > Raudonė > Veliuona > Seredžius > Raudondvaris > Kaunas > Veiveriai > Sasnava > Marijampolė > Skardupiai > Kalvarija > Punskas (Lenkija).
Švento Jokūbo Kauno kelias. Kelio ilgis : 410 km. Stotys: Eleja (Latvija) > Joniškis > Kryžių kalnas > Radviliškis > Tytuvėnai > Šiluva > Dotnuva > Kėdainiai > Jonava > Kaunas > Prienai > Birštonas > Punia > Alytus > Seirijai > Meteliai > Kryžiai > Lazdijai > Ogrodniki.
Švento Jokūbo Vilniaus kelias. Kelio ilgis: 493 km. Stotys: Skaistkalne (Latvija) > Biržai > Pasvalys > Panevėžys > Anykščiai > Alanta > Molėtai >Joniškis > Dubingiai > Giedraičiai > Paberžė > Vilnius > Trakai > Onuškis > Alytus > Merkinė > Liškiava > Druskininkai > Veisiejai > Ogrodniki (Lenkija)
Vidaus kelias – Šv. Jokūbo kelio žiedas, jungiantis visas 11 Šv. Jokūbo bažnyčių Lietuvoje (Vilniuje, Švėkšnoje/Šilutės r., Onuškyje/Trakų r., Žiežmariuose/Kaišiadorių r., Jonavoje, Suvainiškyje/Rokiškio r., Punioje/Alytaus r., Kurtuvėnuose/Šiaulių r., Alantoje /Molėtų r., Joniškyje/Molėtų r., Rudiškiuose/Joniškio r.).
Tikėtina, Kaune atsiras 12-oji Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Šv. Jokūbo keliuose rasite ir kitas Šv. Jokūbo ženklais pažymėtas šventoves. Iš viso Šv. Jokūbo keliai driekiasi per 40 (iš 60) Lietuvos savivaldybių.
Šiuo metu rengiami interaktyvūs Šv. Jokūbo kelių Lietuvoje žemėlapiai, atliekami infrastruktūros kūrimo (nakvynės namai, kelių ir stočių žymėjimas specialiu ženklu) darbai, pagaminti piligrimų pasai, kuriuoe kiekvienas Lietuvoje keliaujantis piligrimas gali užsidėti įveiktą kelią liudijančius antspaudus.
Kelmės r. piligrimo pasus galima gauti Kelmės turizmo ir verslo informacijos centre (Birutės g. 4, Kelmė) ir „Tytuvėnų piligrimų centre" (Maironio g. 2A, Tytuvėnai).
Plačiau apie šv. Jokūbo kelią galite sužinoti: