Informacija apie reklamos leidimų išdavimą Kelmės rajone

KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS PREKYBOS IR PASLAUGŲ TEIKIMO VIEŠOSIOSE VIETOSE TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Taisyklės nustato bendruosius mažmeninės prekybos ir paslaugų teikimo (pardavimo) reikalavimus Kelmės rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje.

2. Šių Taisyklių privalo laikytis visi įstatymų nustatyta tvarka įregistravę savo veiklą juridiniai ar fiziniai asmenys, prekiaujantys ar teikiantys paslaugas nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių. Fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymais, poįstatyminiais aktais, Savivaldybės tarybos priimtais sprendimais.

3. Taisyklės taikomos ir asmenims, prekiaujantiems ir (ar) teikiantiems paslaugas visuomenei prieinamuose žemės sklypuose, kurių teisėtas valdytojas yra fizinis ar privatus juridinis asmuo, ir tokio sklypo naudojimo būdas bei pobūdis numato galimybę prekiauti ir (ar) teikti paslaugas.

4. Jeigu kitos specialiosios mažmeninės prekybos (kai kurių prekių prekybos) taisyklės nustato papildomus ar kitus prekybos tomis prekėmis reikalavimus, taikomi tų taisyklių reikalavimai.

5. Pagrindinės šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

5.1. išplėstos aptarnavimo vietos prie stacionariųjų viešojo maitinimo vietų – sukomplektuotas laikinasis statinys arba sukomplektuota įranga (staliukai, kėdės, skėčiai, tvorelės, pakylos, gėlinės ir kt.) be atskiros prekybos vietos, skirti aptarnauti stacionariosios viešojo maitinimo vietos lankytojus, išmontuojami pasibaigus leidimo galiojimo terminui;

5.2. kioskas – smulkios prekybos ar paslaugų teikimo reikmėms skirtas Nekilnojamojo turto registre neregistruojamas, nedidelis lengvų konstrukcijų ir į žemę įleistų pamatų neturintis laikinasis statinys, kurio užimamas žemės plotas yra ne didesnis kaip 20 m² ir kurio dalis sienų (jų viršutinės dalys) įstiklintos ir prekyba vyksta per priekinėje sienoje esančią vitrinos angą. Kioskas statomas tik įstatymų ir kitų normatyvinių dokumentų nustatytoje vietoje;

5.3. lauko kavinė – lauke poilsio ir turizmo sezono metu įrengtas laikinasis nesudėtingų lengvų konstrukcijų statinys be pamatų arba sukomplektuota įranga (staliukai, kėdės, skėčiai, tvorelės, pakylos, gėlinės ir kt.), kurie skirti viešojo maitinimo paslaugoms teikti ir yra išmontuojami pasibaigus poilsio ir turizmo sezonui;

5.4. laikini įrenginiai paslaugai teikti – tai sukomplektuota ir lauke pastatyta arba judanti tam tikru nustatytu maršrutu įranga ar priemonė, skirta paslaugai teikti (karietos, bevariklės transporto priemonės, pramoginės transporto priemonės, dviračiai, elektromobiliai, vaikiški elektromobiliai, velomobiliai, kartai, bagiai, mobilieji batutai, pripučiami batutai, vandens dviračiai, valtys ir kt.), kurią leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. Nesudėtingas, laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami;

5.5. leidimas prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose – Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduotas dokumentas (toliau – Leidimas), asmeniui suteikiantis teisę prekiauti ar teikti paslaugas konkrečioje Savivaldybės viešojoje vietoje;

5.6. masinis renginys – šventė, festivalis ar kitas didelei žmonių grupei skirtas renginys, kurį organizuoja valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaigos, fiziniai asmenys ar juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos ar jų filialai, suderinę renginio laiką ir jo organizavimo tvarką su Savivaldybės administracija;

5.7. paslaugų teikėjas – asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs veiklą ar turintis teisę vykdyti veiklą ir teikiantis paslaugas viešosiose vietose;

5.8. paviljonas – įvairios paskirties lengvų konstrukcijų pastatas, kurio dalis ar visos sienos įstiklintos ir kuris yra atskiras statinys ar priestatas prie kito pastato, tačiau turintis atskirą įėjimą ir atskirą stogą;

5.9. prekyba ir paslaugų teikimas viešosiose vietose – veikla, susijusi su prekių pirkimu ir pardavimu (įskaitant antrinių žaliavų ir stiklo taros supirkimą), paslaugų teikimu, gamyba bei vartojimu viešosiose vietose iš (nuo) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar automobilių priekabų, lauko kavinėse;

5.10. prekiautojas – asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs veiklą ar turintis teisę prekiauti ir realizuojantis prekes viešosiose vietose;

5.11. prekybai pritaikytas automobilis ar priekaba (išvežiojamoji prekyba) – smulkiai prekybai ar paslaugoms teikti skirta transporto priemonė su tam tikslui sumontuota specialia įranga arba judanti nustatytu maršrutu;

5.12. savos gamybos žemės ūkio ir maisto produktai – savo ūkyje išauginti, apdoroti, pagaminti ar perdirbti augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės ir žuvininkystės produktai, taip pat savo ūkyje išauginti ekologiški, išskirtinės kokybės ir tautinio paveldo žemės ūkio ir maisto produktai, jūrų ar vidaus vandenyse sugautos žuvys ir iš jų pagaminti gaminiai bei natūraliai užaugusios ar užaugintos miško uogos, arbatžolės, prieskoniai, vaistažolės, grybai, skirti žmonių mitybai ir (ar) paruošti žmonėms vartoti;

5.13. vietinė rinkliava – Savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti jos teritorijoje;

5.14. viešoji vieta – viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina Savivaldybės teritorijoje esanti Savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos ir kitos žmonių susibūrimo vietos) ir visuomenei prieinamas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriuose vykdoma prekyba arba teikiamos paslaugos nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, nesudėtingų, laikinų statinių, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių.

 

II SKYRIUS

MAŽMENINĖS PREKYBOS IR PASLAUGŲ TEIKIMO VIEŠOSIOSE VIETOSE BŪDAI IR TAIKOMI APRIBOJIMAI

 

6. Mažmeninės prekybos ir paslaugų teikimo viešosiose vietose būdai yra šie:

6.1. prekyba ir (ar) paslaugų teikimas iš (nuo) laikinųjų prekybos įrenginių, kai prekybos vietai skiriama ne daugiau kaip 4 kv. m (2 m x 2 m), o prekybai maisto produktais ar ne maisto prekėmis tradicinių švenčių metu – ne daugiau kaip 20 m² užimamo ploto;

6.2. prekyba (paslaugų teikimas) iš kioskų ir paviljonuose, kai prekybos vietai skiriama ne daugiau kaip 20 m² užimamo ploto;

6.3. prekyba (paslaugų teikimas) iš prekybai įrengtų specializuotų transporto priemonių, iš transporto priemonių ar jų priekabų – ne daugiau kaip 20 m² užimamo ploto;

6.4. prekyba lauko kavinėse, kai plotas nustatomas lauko kavinės vietos plane (schemoje);

6.5. išvežiojamoji, išnešiojamoji prekyba;

6.6. prekyba parodų, mugių, masinių renginių metu;

6.7. nuomos (dviračių, riedučių, elektromobilių, valčių ir pan.), buities (fotografavimo, suvenyrų, piešimo, svėrimo, batų valymo ir pan.), pripučiamo batuto, nesudėtingų atrakcionų, kilnojamojo transporto ir kt. paslaugos;

6.8. kiti teisės aktų nedraudžiami prekybos (paslaugų teikimo) būdai.

7. Prekyba ir paslaugų teikimas Tarybos nustatytose viešosiose vietose, už kurias nustatyta vietinė rinkliava, leidžiama tik turint Savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnų išduotus mokamus leidimus.

8. Asmenys vykdyti prekybos ar paslaugų teikimo veiklą nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose (naudojamuose), visuomenei prieinamuose žemės sklypuose gali, gavę nemokamus leidimus Savivaldybės administracijos seniūnijose (toliau – Seniūnija); prekiauti gali tik savos gamybos žemės ūkio bei negyvūniniais maisto produktais.

9. Prekybos ar maitinimo įmonių valdomose viešosiose vietose gali prekiauti tik pačios įmonės savo prekėmis, tokiu atveju Leidimas prekiauti viešosiose vietose nereikalingas.

10. Viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama.

 

III SKYRIUS

REIKALAVIMAI PREKYBOS ĮRANGAI IR PREKYBOS VIETAI

 

11. Prekiauti iš (nuo) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, taip pat paviljonų ar teikti paslaugas viešosiose vietose leidžiama tik parengus ir suderinus vietos planą (schemą) su Savivaldybės administracijos vyriausiuoju architektu.

12. Derinti turi pateikti:

12.1. laisvos formos prašymą;

12.2. laikinosios prekybos vietos schemą;

12.3. laikinojo prekybos įrenginio (stoginės, kiosko, automobilio ar kt.) su prekiavimo įranga vaizdą.

13. Laikinieji įrenginiai, specializuoti automobiliai gali būti projektuojami ir statomi tik Savivaldybės administracijos nustatytose (suderintose) vietose, taip pat privačiuose, nuomojamuose ar naudojamuose žemės sklypuose, jeigu tai daryti leidžia pagal parengtus teritorijų planavimo dokumentus nustatytas žemės naudojimo būdas ir nepažeidžiami trečiųjų asmenų interesai.

14. Laikinieji įrenginiai, specializuoti automobiliai, kioskai, paviljonai, nestacionariosios lauko kavinės ir išplėstos aptarnavimo vietos prie stacionariųjų viešojo maitinimo vietų negali būti projektuojami ir statomi automobilių stovėjimo aikštelėse, ant pravažiavimo vietų, pėsčiųjų, dviračių, praėjimo takų ir žaliųjų plotų (išskyrus prekybą ir paslaugų teikimą švenčių, masinių renginių metu arba suderinus su seniūnu).

15. Prekybos įranga (stalas, skėtis) turi būti nedidelė, mobili, lengvai montuojamų konstrukcijų, atitinkanti lauko prekybos funkcinius reikalavimus.

16. Prekybą vykdantis ir paslaugas teikiantis asmuo privalo užtikrinti, kad laikinieji prekybos įrenginiai, kioskai, paviljonai, transporto priemonės, lauko kavinės būtų švarios, tvarkingos ir estetiškos. Draudžiama įrengti įrenginius netvarkingai apdangstant juos skardos, šiferio lakštais, plėvelėmis ir kitomis estetinį vaizdą darkančiomis medžiagomis.

17. Prekybos ir paslaugų teikimo laikinieji statiniai ir (ar) laikinieji įrenginiai turi būti visiškai sukomplektuoti, atitikti higienos, darbo ir priešgaisrinės saugos, estetinės-vizualinės kokybės reikalavimus.

18. Prekybos, kitų pardavimo ar paslaugų centrų įmonių valdomose automobilių stovėjimo aikštelėse, įrengiant prekybos vietą aikštelėje turi būti ne mažiau nei 20 stovėjimo vietų automobiliams. Įrengiama viena prekybos vieta užimant vieną automobilių stovėjimo vietą (tik iš prekybai pritaikytų įrengtų specializuotų transporto priemonių, iš transporto priemonių ar jų priekabų).

19. Prekybos vieta negali kliudyti transporto ir pėsčiųjų eismui bei užstoti eismo reguliavimo techninių priemonių ir jų matomumo prie sankryžų ir perėjų. Prekyba turi būti vykdoma ant kietos žemės dangos (asfalto, betoninių plytelių, trinkelių ir pan.). Prekybos vieta turi nedulkėti, būti saugi ir patogi pirkėjui, neturi būti mindoma žolė.

20. Masinių renginių ar švenčių metu prekybos taisykles (jei reikia) savo įsakymu nustato seniūnai kartu su šių renginių organizatoriais. Kiekvienam masiniam renginiui ar šventei numatytas prekybos vietų planas, suskirstytas į zonas pagal prekių rūšis, skelbiamas viešai Savivaldybės interneto svetainėje.

21. Švenčių ir renginių organizatoriai, likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki šventės ar renginio pradžios, teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai turi pateikti maisto tvarkymo vietų planą, dalyvaujančių renginyje maisto tvarkymo subjektų sąrašą, nurodydami veiklos rūšį.

22. Prekiaudami ar teikdami paslaugas švenčių, masinių renginių metu, prekybininkai ar paslaugų teikėjai privalo turėti leidimą prekiauti ar teikti paslaugas tos šventės metu. Prekiaudami silpnaisiais alkoholiniais gėrimais – nustatyta tvarka išduotą vienkartinę licenciją.

23. Draudžiama prekiauti nuo dėžių, turėklų, atramų, grindinio, žemės ir tam nepritaikytos įrangos.

24. Du ir daugiau prekybos įrenginiai toje pačioje vietoje turi būti išdėstyti tvarkingai ir lygiuoti vienas su kitu.

25. Prekybos vietoje privalo būti šiukšlių dėžė. Kai prekiaujama iš kiosko, paviljono, lauko kavinėje turi būti sudaroma sutartis dėl atliekų išvežimo (kaip to reikalauja teisės aktai pagal atliekų rūšis).

26. Tarybos nustatytose viešosiose vietose darbo vieta įrengiama savo lėšomis.

27. Reklama ant laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, lauko kavinių įrengiama vadovaujantis Tarybos patvirtintu Išorinės reklamos išdavimo paslaugos teikimo tvarkos aprašu.

28. Savos gamybos žemės ūkio ir maisto produktais galima prekiauti tik Savivaldybės nustatytose ir su teritorine valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba suderintose teritorijose nuo laikinųjų prekybos įrenginių, iš automobilių, specializuotų automobilių ar priekabų.

 

IV SKYRIUS

REIKALAVIMAI PREKIATOJUI AR PASLAUGŲ TEIKĖJUI

 

29. Prekiautojas ir paslaugų teikėjas privalo:

29.1. laikytis darbo saugos, priešgaisrinės apsaugos, higienos ir vadovautis prekybos savos gamybos žemės ūkio ir maisto produktais viešosiose vietose rekomendacijomis;

29.2. turėti prekybos vietoje:

29.2.1. Seniūnijos seniūno išduotą leidimą prekiauti;

29.2.2. prekybos vietos planą ir įrangos projektą (išskyrus prekybą renginių metu), suderintą su Savivaldybės administracijos vyriausiuoju architektu;

29.2.3. verslo liudijimą (asmenims, kuriems pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus verslo liudijimas yra privalomas) ar darbo sutarties kopiją, patvirtintą įmonės antspaudu ir vadovo parašu;

29.2.4. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

29.2.5. prekių įsigijimą ir prekių kokybę liudijančius dokumentus;

29.2.6. maisto tvarkymo įmonės pažymėjimą (jeigu prekiaujant tomis prekėmis jis yra privalomas);

29.2.7. jei prekiaujama maisto produktais ar žaislais, asmens medicininę knygelę, išduotą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“;

29.3. prekiautojai savos gamybos žemės ūkio ir maisto produktais turi turėti vieną iš šių dokumentų: nustatyta tvarka išduotą ūkininko ūkio pažymėjimą arba žemės ūkio valdos registravimo pažymėjimą, sodininkų bendrijos nario pažymėjimą, bityno pasą, prekybos-ekologinės gamybos ūkio sertifikatą, išskirtinės kokybės produkto sertifikatą, tautinio paveldo produkto sertifikatą, žuvininkystės įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą įmonės registravimo pažymėjimo arba verslo liudijimo kopiją;

29.4. parduoti prekes ir teisės aktų nustatyta tvarka pateikti vartotojui, atsiskaičiusiam už jas, prekių pirkimo–pardavimo dokumentą (jeigu privaloma pagal galiojančius teisės aktus);

29.5. parduoti prekes kartu su jų priklausiniais ir priedais tokios būklės, kuri atitiktų vartotojo išsirinktą pavyzdį;

29.6. garantuoti, kad būtų parduodamos tik saugios, tinkamos kokybės, komplektiškos prekės;

29.7. parduodamas ne maisto prekes, pateikti vartotojui įstatymų reikalavimus atitinkančią prekės kokybės garantiją, jeigu parduodamai prekei kokybės garantija suteikta;

29.8. prekes, kurioms nustatytas tinkamumo naudoti terminas, parduoti tokiu laiku, kad vartotojas turėtų realią galimybę panaudoti šias prekes iki jų tinkamumo naudoti termino pabaigos;

29.9. sudaryti sąlygas vartotojui apžiūrėti prekę, ją pasimatuoti ar patikrinti, kaip ji veikia, arba pademonstruoti, kaip ją naudoti, jeigu tai įmanoma atsižvelgiant į prekės pobūdį ar sudaromos sutarties rūšį;

29.10. prieš sudarydamas vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinamą informaciją apie parduodamas prekes;

29.11. Civilinio kodekso nustatytais atvejais ir sąlygomis Mažmeninės prekybos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 „Dėl Mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka pakeisti prekę, vykdyti kitus teisėtus vartotojo reikalavimus;

29.12. vartotojui grąžinus netinkamos kokybės prekę, grąžinti jam už netinkamos kokybės prekę sumokėtus pinigus iš karto po netinkamos kokybės prekės priėmimo; jeigu netinkamos kokybės prekės priėmimo metu prekiautojas neturi reikiamos grąžinti pinigų sumos, pinigai turi būti grąžinti vartotojui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prekės priėmimo, jeigu prekiautojas ir vartotojas nesusitaria kitaip;

29.13. įstatymų nustatyta tvarka atlyginti vartotojo nuostolius, jeigu jie turėti dėl to, kad vartotojas įsigijo netinkamos kokybės prekę, nebuvo pateikta teisės aktuose nustatyta informacija apie prekę arba ji buvo klaidinama;

29.14. laikytis įstatymuose nustatytų prekių pardavimo draudimų ir ribojimų;

29.15. sužinojęs, kad parduodamos prekės nesaugios, nedelsdamas nutraukti mažmeninę prekybą šiomis prekėmis, informuoti vartotojus, vykdyti kitas Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme ir kituose produktų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas pareigas;

29.16. vykdyti kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas.

 

V SKYRIUS

PREKIAUTOJO AR PASLAUGŲ TEIKĖJO PAREIGOS

 

30. Prekiautojas ar paslaugų teikėjas privalo (atsižvelgdamas į vykdomos veiklos pobūdį):

30.1. laikytis leidime nurodytų apribojimų;

30.2. laikytis mažmeninės prekybos reikalavimų;

30.3. laikytis darbo saugos, priešgaisrinės apsaugos ir higienos reikalavimų;

30.4. užtikrinti parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų atitiktį teisės aktų nustatytiems ženklinimo reikalavimams, teikti pirkėjui tik saugias ir kokybiškas prekes (paslaugas);

30.5. tvarkyti paskirtą prekybos (paslaugų teikimo) vietą, neteršti jos atliekomis ir šiukšlėmis.;

30.6. viešąja vieta naudotis taip, kad ji vėliau liktų nepakitusi;

30.7. negadinti toje vietoje ir šalia esančių miesto infrastruktūros elementų: gatvės dangos (vejos), šviestuvų, suoliukų, dailės kūrinių ir kitų objektų;

30.8. nenaikinti, nežaloti šalia esančių augalų (medžių, krūmų ir gėlynų), juos saugoti ir jiems nekenkti;

30.9. atsižvelgti į inžinerinių tinklų (vandentiekio, dujų, ryšių, šiluminių mazgų, elektros skydinių, kitokių šulinių ir pan.) ir susisiekimo komunikacijų išdėstymą. Įvykus avarijai, leisti operatyviai šalinti gedimus.

31. Asmenys, vykdantys išvežiojamąją prekybą, privalo laikytis maršruto, nurodyto Leidime.

32. Prekės turi būti laikomos tik prekybos įrangoje.

33. Ne vėliau kaip paskutinę leidimo galiojimą dieną, o teikiant atrakcionų ar pramoginių įrenginių, neregistruojamų potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, paslaugą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (pasibaigus leidimo galiojimo laikotarpiui ar leidimą panaikinus), savo lėšomis išvežti (nukelti) nesudėtingus, laikinus statinius, laikinus prekybos ar paslaugų teikimo įrenginius (tarp jų atrakcionus ir pramoginius įrenginius, neregistruojamus potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre) ir sutvarkyti aplinką. Neįvykdęs minėto reikalavimo asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

34. Leidimo turėtojas negali savo vardu įgalioti kitų asmenų verstis leidime nurodyta veikla (išskyrus verslo liudijime įrašytą fizinį asmenį, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“) ar pagal sutartį perduoti jiems šios teisės.

35. Prekiautojas (paslaugos teikėjas) privalo vykdyti kitas teisės aktų nustatytas pareigas.

 

VI SKYRIUS

NESUDĖTINGŲ, LAIKINŲ STATINIŲ IR LAIKINŲJŲ ĮRENGINIŲ PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI

 

36. Laikinieji prekybos ar paslaugų teikimo įrenginiai, nesudėtingi, laikini statiniai (tarp jų ir kioskai), pramoginiai įrenginiai, neregistruojami potencialai pavojingų įrenginių valstybės registre, ir pramoginiai įrenginiai, registruojami potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, gali būti projektuojami ir statomi Tarybos nustatytose viešosiose vietose, taip pat fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose (naudojamuose) žemės sklypuose, jeigu tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

 

VII SKYRIUS

KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ

 

37. Prekiautojų veiklą, jų parduodamų prekių saugą ir kokybę gali tikrinti pagal kompetenciją teisės aktais tam įgalioti policijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai, Priešgaisrinės apsaugos tarnyba, seniūnai ir Savivaldybės institucijos, kurioms teisės aktų nustatyta tvarka suteikti atitinkami įgaliojimai.

38. Prekiautojas ar paslaugų teikėjas kontrolę atliekančių įstaigų ar institucijų įgaliotiems darbuotojams, pateikusiems tai patvirtinančius dokumentus, privalo pateikti jų prašomus dokumentus.

39. Leidimas panaikinamas, kai:

39.1. nustatoma, kad įsigyjant leidimą pateikti klaidingi duomenys;

39.2. leidimo turėtojas (fizinis asmuo ar juridinio asmens darbuotojas, savininkas ar vadovas) du kartus toje pačioje prekybos ar paslaugų teikimo viešojoje vietoje per leidimo galiojimo laikotarpį pažeidė šių Taisyklių reikalavimus ir jam yra įsigaliojusios administracinės nuobaudos už šių Taisyklių pažeidimus;

39.3. leidimo turėtojas raštu ar elektroninėmis priemonėmis Savivaldybės administracijai pateikia prašymą dėl leidimo panaikinimo, nes dėl priimtų įstatymų ar kitų teisės aktų pasikeitimo nebegali pasinaudoti išduoto leidimo suteiktomis teisėmis.

40. Prekiautojas ar paslaugų teikėjas, pažeidę Taisykles, atsako įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

_______________________